Į futbolo maratoną

Draugaukime Facebook!

Sėkmės istorijos

Artūras iš „Vilnius social club“ futbolo mokyklos

nuotrauka-prie-sekmes-istorijos

Artūras iš „Vilnius social club“ futbolo mokyklos Ieškoti pirmos istorijos šiai skilčiai nebuvo sunku. Paklausus futbolo mokyklos savanorių, kurie vaikai ir jaunuoliai jiems labiausiai įsiminė, dažnas atsakymas buvo „Artūras“. Paklausus „kodėl“, skambėdavo atsakymas, kad jis buvo nuo pat pradžių, niekada nepraleido treniruočių, dėl savo gerų rezultatų perėjo visas grupes ir jau ketvirtą sezoną lankys futbolo mokyklą. Ir iš tiesų po pokalbio su Artūru bei socialine darbuotoja Giedre liko jausmas, kad šis vaikinas yra ypatingas ir tuo pačiu labai paprastas žmogus, kuris siekia savo svajonių.

„Man patinka futbolas“, – tai buvo pirmasis Artūro sakinys apie save. Jis pasakojo, kad nuo pat vaikystės spardė kamuolį kieme, nors ir nemokėjo taisyklių. Anot jo, apie taisykles tuo metu nereikėjo galvoti, nes žaisti su draugais buvo tiesiog smagu. Pirmas profesionalesnes futbolo treniruotes pradėjo lankyti, kai Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ socialinė darbuotoja Giedrė pasiūlė eiti į „Vilnius social club“ futbolo mokyklą pas Sederiką, o šiuo metu jis jau lanko du klubus – „Vilnius social club“ ir „Žalgirietis“. Artūras pasakojo, jog be futbolo būtų nuobodu gyventi ir kartais aplanko toks jausmas, kad galėtų žaisti, „kol kojos nukris“.

Kalbėdamas apie tai, kas motyvuoja lankyti „Vilnius social club“ treniruotes, Artūras papasakojo, kad jam patinka santykis su Sederiku ir kitais savanoriais. „Man ten patinka, nes paprastai visi iš manęs kažko nori, o ten – ne. Aš nejaučiu spaudimo ir kritikos, jei ir suklystu, mane vis tiek pagiria ir paaiškina, kaip reikia daryti. Sederikas yra daugiau nei treneris, o savanoriai Mantas ir Benas būna linksmi, moka gerai žaisti futbolą. Ir aišku, auklėtoja Giedrė – ji mane visada palaiko, duoda naujų kamuolių, nes jie nuo dažno žaidimo greitai susidėvi“.

Anot socialinės darbuotojos Giedrės, bendradarbiauti su „Vilnius social club“ yra paprasta, nes jungia ta pati profesinė kalba ir supratimas. „Aš visada žinau, kaip sekasi mūsų vaikams, nes Sederikas parašo man dažnai apie situaciją, supranta, kai atsiranda sunkumų“.

Artūras pasakojo, jog futbolo treniruotės ir bendravimas su Sederiku suteikė daugiau pasitikėjimo savimi bei vidinės drąsos. „Man ten patinka ir šiais metais aš ten būsiu. Dėl to, kad lankiau „Vilnius social club“, dabar lengviau žaisti „Žalgirietyje“. Vaikinas savo ateitį sieja su sportu ir norėtų mokytis Vilniaus edukologijos universitete ir tapti treneriu. Nors iki to dar nemažai darbo reikia nuveikti, nes jam dar tik keturiolika metų, tačiau Artūras tiki savimi ir neabejoja savo pasirinkimu.

O kurgi ta sėkmė? Dažniausiai nuskambėjęs žodis, kuris apibūdino Artūrą, – „ištikimas“. Ištikimas „Vilnius social club“ mokyklai, ištikimas savo tikslams, ištikimas artimiems žmonėms, ištikimas futbolui. Ištikimybė siejasi su atsakomybe. Būdamas keturiolikos metų Artūras geba daryti ilgalaikius pasirinkimus, o tai yra sėkmingo ir brandaus žmogaus bruožas. Tad užbaigti šią istoriją labai tinka globos namų socialinės darbuotojos Giedrės pasakytais žodžiais apie mūsų istorijos herojų: „Artūras yra žmogus, turintis talentą ir sugebantis juo naudotis“.