Paremti Paremti

Draugaukime Facebook!

 

Į futbolo maratoną

„Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: įsilieja į jų gretas, kad galėtų padėti“ (Delfi.lt)

Aistė Žebrauskienė | Delfi.lt

 

Iš pokalbio su socialine gatvės darbuotoja Margarita:

– Ar tikrai Naujininkuose taip pavojinga kaip daugeliui atrodo?

– Augau Naujinkuose, atsikrausčiau, kai man buvo šešeri, ir gyvenu čia iki šiol. Kai atsikraustėme 90-ųjų pradžioje, rajone nebuvo jokių stereotipų – nežinojom, ar tai prastas, ar geras rajonas. Kai atsirado heroino bumas, tada paplito ir įsitvirtino stereotipas, kad tai nesaugus rajonas. Būdavo, aišku, visko. Vienu metu čia gyveno labai daug romų – prieina prie manęs, aštuonerių metų vaiko, siūlo man kažką pirkti. Tačiau dabar tikrai matau, kad rajonas gerėja. Tikrai negaliu pasakyti, kad tai prastas rajonas. Vyksta integracija, dirbama su romų vaikais, nors gal ne taip, kaip norėtume. Žmonės nebebijo, atsikrausto ir pamato, kad nėra čia taip blogai. Be to, kuriasi verslai – iškilo IKEA, tad žmonės pravažiuoja pro rajoną. Taigi Naujininkų veidas keičiasi, bet problemos lieka.

– Kodėl pasirinkote būtent Naujininkų mikrorajoną? Juk ir kitose Vilniaus vietose netrūksta problemiškų jaunuolių.

– Kiekvienas rajonas turi savo specifiką, bet Naujininkai išskirtinai žemėlapyje yra didelė balta dėmė paauglių užimtumo prasme. <…> Esame išskyrę tikslinę grupę – 12-14 metų vaikai, nes Naujinkuose tokio amžiaus vaikams labai mažai veiklų pasiūlymų. Veikia du dienos centrai, tačiau iš praktikos žinome, kad jau apie 12 metus dalis pradeda iškristi, nes jų nebedomina. Čia nėra jokio jaunimo centro, artimiausias – prie Stoties. Jaunuoliams tai yra per didelis žingsnis nusigauti iki ten, tuomet jie dažniausiai laiką leidžia gatvėje. Dar viena labai didelė orientacinė grupė – romų vaikai ir jaunuoliai. Stengiamės būti kuo labiau pasiekiami, nes kartais gatvės darbuotojas yra vienintelis žmogus, su kuriuo jie turi santykį.
<…>

– Mes visi vaikystėje po mokyklos leisdavome laiką kieme su draugais, o vakare grįždavome namo pas tėvus. Kodėl tai yra problema čia, Naujininkuose?

– Yra dvi skirtingos vaikų grupės. Visada buvo vaikų, kurie laiką leido kiemuose su draugais, socializuodamiesi, lavindami savo bendravimo įgūdžius. Turime žaidimų aikštelę, kurioje tokie vaikai leidžia laiką, – su jais viskas gerai, bet yra kita dalis vaikų, kuriuos vadiname „negeraisiais“ ar „blogaisiais“, kaip rašo žiniasklaida, grupuotės. Iš tikrųjų jie – tie patys vaikai ir jaunuoliai, tik patiriantys sunkumų. Neskirstome žmonių, kurie turi problemų, o su kuriais viskas gerai, ir kad dirbsim tik su pirmąja grupe. Bendraujame su visais, siūlome vasaros stovyklas – kviečiame vaikus, kurie atitinka amžiaus grupę, gyvena Naujininkuose ir nori smagiai praleisti laiką. Mūsų tikslas nėra išvaryti vaikus iš gatvės, o norime jiems pasiūlyti alternatyvų. „Blogiukai“ ir „geriečiai“ gali labai fainai būti kartu. Merginos leidžia laiką su „sunkesniu“ vaiku, kuris turi agresijos, bet dėl tų merginų jis tampa švelnesniu, bando jų nenuskriausti. <…> Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę bendrauti su vaikais, kuriuos visi mato kaip blogus, „nurašytus“ ir t. t. Kai jau turiu santykį su jais, galvoju: blemba, jie tokie faini. Žmonės, jūs tiek prarandate, nepažįstate šito nerealaus romo berniuko. Jūs tiesiog bijote, o man taip gaila… Tuomet bent dėl savęs savanaudiškai džiaugiuosi, kad jį pažįstu.

Nuotraukos autorius: Andrius Ufartas, Delfi.lt

Visas straipsnis: Aistė Žebrauskienė „Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: įsilieja į jų gretas, kad galėtų padėti“.